Ankstyva diagnozė pagerina išgyvenimo ir net visiško pasveikimo prognozę
Kokio amžiaus turėčiau atlikti mamografiją? Kuo skiriasi kolonoskopija nuo slapto kraujo išmatose tyrimo? Ar 50 ligų galima nustatyti atlikus paprastą kraujo tyrimą? Kokiais tyrimais galima aptikti ankstyvos stadijos navikus ir išgelbėti gyvybę? Supraskime tiesiai šviesiai.
Ankstyva gimdos kaklelio navikų diagnostika(sartan tsvar ha-rechem)
99 % atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šis virusas perduodamas lytiniu keliu. Šiuo metu yra testas, skirtas šio viruso DNR nustatyti (ŽPV DNR). Jei tyrimo rezultatai reikalauja papildomų tyrimų, paimamas PAP tepinėlis. Šių dviejų diagnostikos metodų deriniu galima nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja 25-65 metų amžiaus moterims kartą per 3 metus arba gydytojo nurodymu atlikti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį. Deja, tik 50 proc. tinkamo amžiaus moterų atliekama ši patikra.
Ankstyva krūties vėžio diagnostika
Gerai žinomas atrankinės patikros testas, padedantis aptikti ankstyvosios stadijos naviką, yra mamografija. Moterims, neturinčioms paveldimos ligos istorijos ar ypatingų rizikos veiksnių, mamografijos tyrimai rekomenduojami nuo 35 iki 74 metų amžiaus.. Mamografija atliekama kas dvejus metus.Mamografija – tai greitas krūties audinių rentgeno tyrimas. Ji leidžia aptikti krūties navikus labai ankstyvoje stadijoje, kai jų dar negalima apčiuopti. Mamografijos aprėptis yra didesnė nei kitų atrankinės patikros tyrimų. Pastaraisiais metais padidėjo informuotumas apie šią procedūrą, tačiau ne visos moterys kreipiasi dėl atrankinės patikros, be to, yra gyventojų grupių, kuriose šis rodiklis yra labai mažas.
Ankstyvas krūties navikų nustatymas gali išgelbėti moterų gyvybes 90 proc. ir daugiau atvejų.
Ankstyva plaučių vėžio diagnostika Pastaraisiais metais sukurta daug šios ligos gydymo būdų, ypač ankstyvose jos stadijose, todėl ankstyva diagnozė labai padidina išgyvenimo galimybes. Šiais laikais daugumai pacientų navikas diagnozuojamas, kai jis jau būna išplitęs į metastazes. nuo 2022 m. Sveikatos apsaugos ministerija, padedama ligonių kasų, pradėjo ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos eksperimentą. Tai yra Mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas. Jis skirtas rūkaliams arba tiems, kurie anksčiau rūkė po pakelį cigarečių per dieną 20 metų arba 2 pakelius 10 metų. Svarbu pažymėti, kad svarbi plaučių vėžio (ir daugelio kitų navikų) profilaktikos priemonė – mesti rūkyti.
Ankstyva storosios žarnos vėžio diagnostika Svarbus tyrimo būdas – slapto kraujo išmatose tyrimas. Šis paprastas tyrimas gali išgelbėti gyvybę. Neretai paslėptas kraujavimas būna pirmasis ankstyvosios stadijos storosios žarnos naviko simptomas. Aptikus ikivėžinius auglius (polipus) storojoje žarnoje, juos galima pašalinti, kol jie neišsivystė į piktybinį naviką. Svarbu prisiminti, kad anksti diagnozavus storosios žarnos vėžį labai padidėja tikimybė jį išgydyti. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja šią patikrą atlikti 40-74 metų amžiaus žmonėms, neturintiems papildomų rizikos veiksnių. Tam tikrais atvejais, kai yra polipozė, storosios žarnos uždegiminės ligos arba artimi pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys, vaikai), sergantys storosios žarnos naviku, rekomenduojama atlikti kolonoskopiją . – juo galima apžiūrėti tiesiąją žarną ir likusią žarnyno dalį. Lankstus vamzdelis su kamera ant galo įkišamas į žarnyną per išangę. Šio tyrimo nerekomenduojama atlikti visiems gyventojams, jis laikomas invaziniu ir reikalauja pasiruošimo. Ankstyvosios storosios žarnos vėžio diagnostikos atrankinės patikros rodiklis yra tik 66-68 proc. Vėžio asociacijos duomenimis, trečdaliui asmenų, kurių atrankinės patikros dėl slapto kraujo išmatose rezultatai teigiami, kolonoskopija neatliekama, o tai dešimtimis procentų padidina riziką susirgti storosios žarnos naviku ir mirti nuo jo. Atidėliojant kolonoskopiją, nustačius paslėptą kraują išmatose, didėja ir pačios ligos išsivystymo, ir mirties rizika: vėluojant 2 mėnesius – 33 %, o metus – 66 %.
