Mums sakoma apie sveikos gyvensenos naud\u0105, ta\u010diau tik nedaugelis jos laikosi.<\/p>\n\n
Juk sveikas gyvenimo b\u016bdas apima ne tik alkoholio ir nikotino atsisakym\u0105. Tai apima tinkam\u0105 mityb\u0105, reguliari\u0105 mank\u0161t\u0105, tinkam\u0105 darbo grafik\u0105, poils\u012f ir kt. Ta\u010diau kyla klausimas: kaip visa tai veikia v\u0117\u017eio vystym\u0105si?<\/p>\n\n
JAV Arizonos valstijos universiteto mokslininkai teigia, kad daugelis v\u0117\u017eio atvej\u0173 yra susij\u0119 su nesveiku gyvenimo b\u016bdu ir aplinkos veiksniais, o ne su genetin\u0117mis prie\u017eastimis.<\/p>\n\n
Ekspertai i\u0161analizavo 12 tyrim\u0173, kuriuose buvo nagrin\u0117jamas gyvenimo b\u016bdo ir mirtingumo nuo v\u0117\u017eio ry\u0161ys. Dalyvi\u0173 am\u017eius svyravo nuo 25 iki 79 met\u0173.<\/p>\n\n
Nustatyta, kad, laikantis v\u0117\u017eio prevencijos rekomendacij\u0173, rizika susirgti \u0161ia liga suma\u017e\u0117ja nuo 10 iki 45 proc. Mirties tikimyb\u0117 suma\u017e\u0117jo nuo 14 % iki 6 %. Taigi sergamumas kr\u016bties v\u0117\u017eiu suma\u017e\u0117jo nuo 60 % iki 19 %, endometriumo v\u0117\u017eiu – nuo 60 % iki 23 %, o \u017earnyno v\u0117\u017eiu – nuo 52 % iki 27 %.<\/p>\n\n
Dr. Lindsay Kohler<\/strong>, naujojo tyrimo autor\u0117, sak\u0117: „Taigi, pakeit\u0119 savo gyvenimo b\u016bd\u0105, galite suma\u017einti tikimyb\u0119 susirgti \u0161ia liga.”<\/p>\n\n I\u0161 \u0161i\u0173 duomen\u0173 matyti, kad vienas i\u0161 penki\u0173 v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 pats sau suk\u0117l\u0117 piktybin\u012f navik\u0105.<\/p>\n\n