Ikivėžinė būklė arba ikivėžinis susirgimas – tai patologinių kūno audinių pokyčių procesas, kai yra didelė tikimybė, kad vėliau jie virs vėžinėmis ląstelėmis. Kai organizmas visiškai sveikas, tikimybė, kad vėžys atsiras, yra minimali. Tačiau piktybinio naviko atsiradimo katalizatorius gali būti viena ar kita liga. Sveikų ląstelių transformacija vyksta keliais etapais, kuriuos galima nustatyti tyrimo metu.
Skiriamos kelios ikivėžinių būklių rūšys: fakultatyvinė, obligatinė, preinvazinė ir invazinė. Kai asmeniui nustatomi ikivėžiniai pakitimai, jam kyla didelė rizika susirgti vėžiu. Jei nustatoma ši diagnozė, pacientas turi būti stebimas gydytojų. Svarbu pažymėti, kad pacientui, kuriam diagnozuoti ikivėžiniai pakitimai, nebūtinai išsivystys vėžys. Šiuolaikinis gydymas padeda sumažinti vėžio riziką iki nulio.
Vienas veiksmingiausių kovos su ikivėžiniais pakitimais būdų – kaulų čiulpų transplantacija. Gydymo tikslas – pagerinti kraujo rodiklius ir užkirsti kelią ląstelių degeneracijai. Šiuolaikiniame pasaulyje nuolat tikrinant sveikatą ir laiku nustatant diagnozę galima visiškai paneigti vėžio išsivystymą.